14DALIS.

-Kas na.. Nematai, kad verkiu? Nenoriu, kad iškristum Gabriela...

-Helen, baik elgtis ataip lyg aš iškrendu ir palieku tave visam laikui ir viena, juk jus dviese su Oliveriu.

-Na iš tiesų taip, bet man keista, kad mano Gabriela jau suaugo ir išvyksta,- nubraukė ašarą ir priėjo arčiau,- eikš čia, noriu tave apkabinti.

-Helen, aš gryšiu, greitai, ir mes vėl galėsim eiti kur nors kartu,- nusišypsojau ir pasiemiau lagaminus.

  Judėjau į priekį ir jaučiau, kaip tas geras jausmas dingsta ir pilve apsiranda baimė. Kodėl pilve? Tas keistas jausmas skrodžia mane nuo kojų iki galvos. Delnai kaista ir ima suktis galva.

-Tik ne dabar..Ne, ne, ne.. ,- sustojau ir ėmiau ieškoti vandens buteliuko,- nagi, kur tu?

  Atsisukau atgal, Helen jau buvo nuvažiavusi. Galu gale suradau vandenį, atsigėriau ir vėl judėjau į priekį.

-sveikas, didžiuli,-kalbėjau su oro uosto įėjimu,- dabar draugausime?

  Žmonės praeidami į mane žėjo kaip į beprotę, o aš stovėjau ir iškėlus galvą kažką burbuliavau oro uosto įėjimui.

-Ar viskas gerai?,- už nugaros tyliai pasakė.

-Ka?,- atsisukau,- oh, taip viskas labai gerai.

-Aš Džėsika, kuo vardu tu?

-Aš Gabriela.

  Ji man iš ranku ištraukė bilietą. Stovėjau apšalusi ir nieko nesakiau, nespėjau susivokti kad vyksta.

-Ėj, ką tu darai?,- ėmiau šaukti.

-Sėdėsime viena kitos šalia. Puiku, man nereiks vienai sėdėti, šalia savęs turėsiu nuostabiai atrodančia merginą.

Džesika.

 Išpradžiu niekaip negalėjau suprasti kas vyksta. Suskambėjus pranešėjos balsui, kad pirmo skrydžio keleiviai kviečiami krauti lagaminus, pajudėjau į priekį.

-Tai iš kur tu esi?,- badžiau užvesti kalbą.

-Aš? Aš iš Floridos.

-Kvaila..Juk čia Floridos oro uostas.. Dieve, čia taip karšta,- netikėtai nukreipiau temą.

-Koks skirtumas, įlipusios į lėktuvą iškart užsisakysime šalto gėrimo. Girdėjau ten yra keli karšti stiordesai..,- mirktelėjo akį.

-Džesika..Man šiuo metu visai nerūpi vaikinai, tikrai,- pasakiau ir išraudau.

 Negalėjau patikėt, kad pamelavau. Šiuo laikotarpiu aš pakvaišusi dėl vaikinų. Susidėjome lagaminus ir patraukėm link lėktuvo. Mus pasitiko labai žavi mergina. Raudonos tobulai padažytos lūpos, akis perbrėžtos juodu pieštuku, aptemptas kostiumėlis ir užrašas su jos vardu.

-Malonu, KA-RI-NA,- lėtai perskaitė Džesika ir paspaudė jai ranką.