3DALIS.

-Mergaitės, pietus ant stalo,- užkimusiu balsu sušuko Ann.

Nulipome žemyn laiptais. Ann sedėjo ant sofos ir žiūrėjo televizorių.
-Nevalgysi?,- paklausiau.
-Ne. Aš nealkana..,- liūdnai ištarė Ann.

Aš to taip nepaliksiu. Ji man per daug svarbi, kad leisčiau jai trumpinti savo gyvenimą.
-Pameni ką sakė daktarai? Tau reikia valgyti..,-piktai pasakiau.
-Aš tikrai nealkana,-atisuko.
-Dabar jau alkana,-paprieštaravau.
-Elgies kaip maža mergaitė,-bandė paslėpti savo nuovargį Ann.
-Kas? Aš?? Neeeee,- numojau ranka,- na o dabar skanaus!

Pradėjau imtis galutinių priemonių. Ji atrodė labai pavargusi. Nieko nevalgiau. Sėdėjau ir žiūrėjau ar ji pavalgė.

-O dabar laikos miegoti,- padaviau jai ranką.
-Gabriela, kas yra? Juk neatrodau ir nesijaučiu taip blogai..
-Ann, baik krėsti juokus. Keliesi 5 valandą ryto, o eini miegoti labai vėlai. Tai negerai. Mums liepi eiti miegoti anksti ir pati vargsti namų ruošoje, gal pakanka?

Ji visada mus su Helen nuvarydavo meigot labai anksti ir tada imdavosi visų namu ruošos darbų. Kiekvieną rytą ji  anksti keldavosi  vien dėl to, kad ji dirbo.. Pinigų trųko, Helen, metė mokslus. Viskas griuvo ir dužo į šipulius kai sužinojome diagnozę. Nuvedus Anna į lovą prasidėjo mano valanda. Ėmiausia darbo. Helen į mane žėjo lyg į išprotėjusią, sukiausi su šluota ir dulkių šluoste po kambarius kaip vijurkas. Viska pabaigus nukritau ant sofos pailsėti. Užmigau.

Rytas. Mane prikėlė Helen verksmas.

-Helen? Kas buvo?,- sušukau ir nuvirtau nuo sofos.
-Ji mus paliko...,- sukukčiojo ji.
-Kaaa?,- nusileidau ant kelių ir trenkiau kumsčiu į žemę.
-Jos nebera, Gabriela. Viskas baigta, nebeturiu jos.,- šaukė Helen.

Ji buvo sužlugdyta. Su pižama ir susivėlusiais plaukais ji sėdėjo prie stalo kaktą pasirėmusi ranka, prieš save pastačiusi tetos Ann nuotrauką.