6DALIS.

-Gabriela. Nori eiti į susitikimą taip atrodanti?,-mirktėlėjo akį.

-Apie kokį susitikimą kalbi?,-drebančiu balsu paklausiau ir atsisėdau ant kėdės.

-Dabar įsikibk ir įdėmiai klausyk.

-Greičiau,-ėmiau nekantrauti,-greičiau, greičiau, nagi!

-Tai va...,- tęsė ji,- pameni, konkursą? Na tai...

Ji tikriausiai specialiai mane erzino. Ėmiau nerimauti. Delnai ėmė drėkti ir akyse ėmė dvejintis. Vėl pasijutau labai blogai.

***

-Gabriela?

-Helen? Kas nutiko?

-Tu nualpai.. aš atsiprašau, neturėjau visko tai sugadinti. Reikėjo tau pasakyti ir tiek...

-Tęsk, aš jaučiuosi geriau. Tik šįkart be jokiu užtęsimų. Helen tik nebandyk man meluoti..

-Taigi pirma ką noriu pasakyti, pameni konkursą kur užsiregistravom?

-Puikiai, lyg viskas būtu pradėta šiandien.,-nusijuokiau ir klausiausi toliau.

-Na.. visgi gavau skambuti. Laimėjai susitikimą su vaikinais.,- šyptelėjo man ir apkabino,- džiaugiuosi už tave. Pagaliau pasaulis tau nori gero.

-Helen, o kaip tu?,- sunerimau ir atsitraukiau norėdama pažėti jai į akis.

-Viskas gerai, ten užsirašiau tik dėl to, kad tau nereikėtu vienai. Maniau tau reikės palaikimo ir be to viskas buvo tada. Aš pradėjau naują gyvenimą.

-Taip negalima, duok man jų numerį, susitarsiu ir tu eisi su manimi,- pajėmiau mobilujį ir ėmiau ieškoti numerio.

-Nereikia, viskas gerai. Aš ten iš tikro net nelabai noriu. Viskas iš naujo Gabriela. Atleisk, bet aš viską pamiršau.,- pajima iš mano rankį telefoną ir atsistoja nuo kedės,- na o dabar laikas pietums.

-Aš nealkana,- priešinausi.

-O man neidomu. Gabriela, jei nori gerai atrodyti per susitikimą turi pradėti valgyti. Tau netiks nei viena suknelė. Tu per plona,- šaipėsi.

-O man nereikia suknelių,- ėmiau gintis, kad netektų valgyti.

-Žinai ką? Vis tiek pavalgyti turėsi, nesvarbu eisi ten su suknele ar nuoga