11DALIS.

100,000 skaitytojų.Rojus. Jau kelios merginos, na nevisai kelios. Galiu drąsiai sakyti, kad daugeliui merginų esu kaip idealas ir tai dažnai mane skatina rašyti toliau. O twitter‘is... Juo dažnai nesinaudoju. Bet dažnai bandau platinti savo blog‘ą, nes ten daugiausiai laiko ir praleidžiu. Eleanora.. Paskutinis tweet‘as prie 15 minučių.

  „Ši mergina yra stipriausias žmogus.. Tu nuostabi Gabriela! Ištiesu, neprieštaraučiau, jei kas man padėtu su ja susitikti.“

Mano žandikaulis nutirpo ir nukrito žemyn. Sėdėjau netekusi žado ir žnaibiau sau ranką.

-Kaaa? Ne, ne, ne. Aš tikrai to nemačiau, tai nesmaonė. Kaip Eleanora, Louis‘o mergina gali skaityti mano blog‘a?! Visiška nesąmonė...

Uždariau kompiuterį, padėjau ant staliuko ir atsiguliau. Galvą įrėmiau į pagalvę ir ėmiau spiegti. Kažkas man nutiko, puse naktis nemiegojau, o ryte negalėjau atsikelti.

-Gabriela, kelkis, tu pavėluosi!

-Dar 5 minutes... Tik 5, tai taip neilgai,- murmėjau.

-Gabriela!

  Helen mane išvertė iš lovos ir tada aš buvau priversta keltis ir eiti ruoštis. Dušas – pirmas dalykas kur norėjau apsilankyti pirmiausiai tokį sunkų rytą. Nusimečiau naktinius ir įlipau į dušą. Paleidžiau šaltą vandenį. Jaučiau kaip odą nusėja šiurpuliukai, bet užplūsta geras jausmas, kai vėl pagalvoju, kad šiandien iškrendu... Ir visai ne dėl to, kad turiu galimybe susitikti su vaikinais visą pusvalandį. Keistas, bet geras jausmas.. Dėlko? Vėl užmirštu, kad turiu skubėti, nes oro uoste turiu būti jau už pusvalandžio.

-Gabriela, tu kaip maža mergaitė, pusė valandos. Jeigu tu visą dieną stovėsi duše – pavėluosi.

Oliveris. :)

-Ak, Helen, toks jausmas, kad tu labiau nori sristi negu aš.

Per apgaravusį dušo stiklą žvigtelėjau į laikrodį. Velnias.. Viršijau dušo laiką. Išlipau iš dušo, apsisukau rankšluosčiu kūną ir nulipau žemyn.

-Labas rytas.. oohh, kas jis?

-Susipažinkit, jis Oliveris – mano vaikinas.

-Helen, kodėl nesakei, kad turi vaikiną.

-Tiesiog, nenorėjau,- ji nusivaipė ir iškišo liežuvį.

-Labas,-ištiesė ranką,- aš Oliveris, o tu... Gabriela, taip?

-Taip..Malonu,- pasižėjau į save nuo kojų iki ranksluoščio,- oj, atsiprašau tuojau gryšiu.

  Užlipau aukštyn ir apsivilkau rūbus kuriuos buvau pasiruošusi šiandienai.