5DALIS.

-Gabriela.Tu nesupranti...

-Tiksliai... Iš kur žinai? Aš tikrai nesuprantu, išvis kodėl gadinu viską? Viską.. Matau, kad Dievas nenori,kad man sektusi, bet aš lieku ir nesitraukiu. Senai turėjau palikti šitą mešlą...

-Gabriela!,- sušuko,- kada nustosi? Baik elgtis lyg tu būtum ją nužudžiusi, man pabodo viskas ką tu sakai apie tai, kokia tu esi kalta dėl visko, supranti? Esi man per daug brangi, kad tave prarasčiau, tad nustok save kaltint ir gryžk į normalias savo gyvenimo dienas!,- supylusi viską man į akis, ji atsistojo ir ištiesė man ranką,- dabar. Dabar laikas tau pamatyt kaip atrodai, galbūt tada suprasi kodėl aš ant tavęs šaukiu, nes tu niekada manęs nesiklausai.

Atsistojau ir nuėjau vedama į vonią. Veidrodyje pamačiau baidyklę. Veidas buvo išbalęs o akys lyg netekusios spalvos. Atrodžiau siaubingai.
-Na dabar.. Galėčiau be jokio makiažo vaidinti siaubo filme,- bandžiau juokauti.

-Gabriela, negi nesupranti? Tau kiekvieną dieną krenta svoris? Tu nori mane palikti, kaip paliko ji?,- ji vėl plūdo ant manęs.

-Helen aš niekada tavęs nepaliksiu. Per visus tuos nelemtus 17 metų kol buvome kartu, tu man tiek gero padarei, kol aš tau už viską neatsilyginsiu neišeisiu iš šito velnio pamesto pasaulio niekada.

Ji nusišypsojo ir vėl ėmė mane kažkur tempti.

-Virtuvė.. Tu genijus Helen, juk žinai, kad aš nealkana.
-Juk žinai, kad man nerupi, kol neatgausi savo normalios formos, tol nesusitiksi su juo.

-Su kuo?,- nustebau.

-Tavo numylėtiniu, žaliaakiu garbaniumi, kvailute.

-Ar aš kažko nežinau?,- ėmiau domėtis.

-Viska sužinosi, kai pradėsi valgyti,- šaipėsi.

-Ahh!Tu specialiai mane kankini, taip??,- ėmiau vaidinti supykusia,- taip nesąžininga!