***
-Kas??..Kur aš?,- ėmiau panikuoti.
-Viskas gerai, tu saugi,- perbraukė ranką per plaukus,-
tavo draugė Džesika tuoj bus čia.
Atsisėdau ir
apsižvalgiau aplink. Buvau kažkokiame kambaryje viena, su nepažystamu vaikinu.
Žalios akys, šviesiai rudi plaukai ir raumeningos rankos. Kūną nusėjo
šiurpuliukai. Jis perbraukė mano ranką delnų ir nusivilkęs švarką apgaubė mane.
Jaučiausi tokia saugi.. Pasilenkiau ir pabučiavau jį. Aš nežinau nei jo vardo,
nežinau kiek jam metų iš kur jis ir kas jis išvis per veikėjas. Ėmiau ir
pabučiavau.
-Vau, Gabriela, tu greita,- į kambarį įšokusi Džesika,
sušuko ir nupurtė ranką.
-Aš...Amm..Na...,- ėmiau ieškoti pasiteisinimo,- išvis,
ką aš čia veikiu?,- bandžiau nukreipti temą.
-Aš.. Mano vardas Lucas,- ištiesė ranką ir pažėjo man į
akis.
-Malonu, aš Gabriela. Aš ištikro labai atsiprašau už tai
kad katik įvyko..
-Drauguže.. Manau tau laikas į savo vietą, čia daug kas
įvyko ir tau reikia pailsėti.
-Pala Džesika, nesi man sesuo. Žmogus man galbūt
išgelbėjo gyvybe. Noriu jam atsidėkoti,- ėmiau prieštarauti jai.
-Jau atsidėkojai, karštu bučinių. Mums reikia eiti,-
pajimė mane už rankos ir pradėjo temti iš kambario.
Man pasišalinan
iš įvykio vietos Lucas pirštu parodė į jo švarko kišenę. Švarkas.. Taip
švarkas. Net švarko nespėjau nusivilkti, nes buvau labai greitai pašalinta iš
kambario. Atsisėdusi į savo vietą patikrinau kišenę. Man pasidarė labai įdomu,
ką jis turėjo omenyje.. Įkišau ranką ir pajutau lapelį. Greit ištraukiau ir
išlanksčiau.
„PASKAMBINK MAN“
Kas per velniava? Jis manęs net nepažysta.. Vis dėl to
nesiruošiau praleisti šios progos. Išsitraukiau mobilų ir suvedusi numerį ėmiau
rašyti:
Aš: Sveikas. Labai miela, kad palikai man savo numerį,
bet nemanyk, kad užkibsiu. Rašau tik dėl to, kad nespėjau atiduoti tavo švarko,
o jo pasilikti kaip dovanos nenoriu. Gabriela.
Atsakymo nesulaukiau labai ilgai. Bet ramaus skrydžio
pagaliau suskambėjo telefonas.
Jis: Sveika.
 |
| Lucas. |
Nesupratau. Galbūt jis nemokėjo skaityt..Greit palikau
atsakymą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą