-Viskas bus gerai. Tikiuosi nieko nepalikai, nes Helen
tave nori kažkur nusivežti prieš tau išvykstant.
-Staigmenos...Aš jų taip nemegstu.Ahh...
Kai rūbai buvo surinti ir tvarkingai sudėti atgal į
lagaminą. Jį nešti baigė Oliveris.
-Aš dar kartą labai atsiprašau, kad apšaukiau. Esi šaunus
žmogus manau, Helen nebus įskaudinta.
-Nebus.
-Tada viskas puiku. Iki, Oliveri, susitiksim po penkių
mėnesių.
-Luktelk, man reikia nuotraukos su tavimi.
Jis išsitraukė
mobilų ir atsistojo arčiau manęs. Nustačiau labai laimingą šypseną, nors viduje
jau nebebuvai tokia laiminga.
-Na dabar jau galime atsisveikinti,- priėjo arčiau ir
apkabino,- gero skrydžio Gabriela.
-Iki.
Keista, kaip per
toki greitą, bet visiškai netikusį laiką, mes susidraugavom. Iš pradžių,
maniau, kad man nelemta su juo susipažinti, bet dabar pakeičiau savo nuomonę.
Jis tikrai šaunus vaikinas, jis negalėti išduoti ar įskaudinti Helen.
-Na? Pasiruošusi?
-Viskas paruošta, pasiruošusi ir aš.
Pajudėjome ir Helen pradėjo dainuoti neaiškia dainą.
-O brangioji, išeini ir palieki tu mane... Nematysiu aš
tavęs, plyšta man širdiiiiiiis.
Užtesusi Tą natą ji atsisuko į mane ir ėmė juoktis. Tada
staigus posūkis ir mano galva trenkiasi į langą.
-Helen? Išprotėjai? Aš dar noriu gyventi...
-Atiparašau, tikrai labai atsiparašau.
-Ir be to, važiuoji ne į tą pusę.
Buvau visiškai
pamiršusi apie staigmeną kurią minėjo Oliveris.
-Tikrai... Nieko, taip galėsime ilgiau pabuti drauge. Juk
penkis mėnesius tavęs nematysiu, kaip manai, nepasiilgsiu tavęs?
Visą kelią
tylėjau, nieko nesakiau. Atvykus į oro uostą atsisukau i Helen, ji verkė.
-Na...
![]() |
| PASKUTINĖ NUOTRAUKA FLORIDOJE. |

Viską perskaičiau nuo pradžių.Visad manau ir manysiu,kad tai toula istorija(man).
AtsakytiPanaikintiGreitai tikiuosi sulaukti kitos ir kitos dalies:)
LABAI AČIŪ! MAN PATINKA RAŠYTI, JEIGU SKAITYTOJAMS PATINKA:)
Panaikinti