38DALIS.

Nežinau kur, bet ten kur bus geriausia. Į barą.

-Alaus,-trenkiu kumščiu į stalą.

-Dokumentai,-lėtai pasako padavėja.

-Kokie dar dokumentai?!,-atsistoju ir imu šaukti,-aš visiškai sušalusi. Man svarbus žmogus ligoninėje ir manęs vos nepertrenkė mašina. Manai man reikalingi tie nelemti dokumentai??!

  Nuleidžiu kapišoną žemyn, nes noriu pasižėti kas toks neleidžia man nusigerti, nes šiuo metu nenoriu nieko daugiau..

-Gabriela??,-nustemba.

-Lukrecija? Kąą... emm, ką tu čia darai?

-Aš dirbu. Bet man labia įdomu, kodėl tu čia ir kodėl... na žinai? Kodėl alchoholis?,-paklausia.

-Todėl, kad esu nelemta liurbė..,-akys prisipildo ašarų.

-Gabriela, alchoholis nėra išeitis viską išspresti. Jeigu nesiseka turi likti stipri.. Nusigėrimas iki žamės graibymo viską tik pablogins.

-Jeigu neduosi man gerti, eisiu kitur. Eisiu ten kur duos..,-pakeliu galvą ir pažiūriu į ją rimtu žvilgsniu.

-Duosiu, bet jeigu kas klaus..

-Niekas nieko neklaus. Duokš. Aš noriu nusigerti. Paties stipriausio!!

  Niekada nevartojau alchoholio. Visada buvau prieš jį, o dabar pati ieškau išeities. Tai taip kvaila, bet žinau, kad tai padės. Jis visada padėdavo mano tėčiui...

  Gurkšnis po gurkšnio. Jaučiu kaip gerklėje viskas dega. Gera.. Bloga... Vėl geriu. Ima suktis galva ir juntu kaip visi skausmai ir negandos dingsta. Lieku tik aš ir alchoholis. Girdžiu balsus bet nesuprantu kas ir ko iš manęs nori.

-Atstokit, nieko nenoriu! Man nieko nereikia,-šukauju.

Nežinau kiek laiko praėjo, bet aš gėriau. Kai tai paveikė mano protą nebežinojau ką geriu, bet tai smarkiai degino gerklę.. Kodėl aš buvau nusiteikusi prieš alchoholį? Jis puikus bėdų šalintojas.

***

-Nagi Gabriela. Kelkis...- švelnus balsas sakė.

  Atsikėliau kažkieno namuose. Kur aš?? Vaizdas liejasi, tad visiškai negaliu pasakyti, kas sėdi priešai mane.

-Nesiartink, aš turiu....,-ėmiau kažko ieškoti,-nė velnio.. aš nieko nebeturiu.

-Nagi..Nebūk tokia agresyvi...

-Ko tu nori? ,-teiravausi.

-Noriu, kad tu baigtus save žaloti...

  Kai vaizdas išryškėjo išvydau prie savęs, ant lovos krašto sėdintį Zayn.

-Kaip tu čia? Mano namuose??,-išsigandau.

-Iš tavo mobilaus man paskambino kažkokia mergina ir pasakė kur tu esi. Gabriela, ką tu sau manei?? Prisigėrei...

-O kaip tu man siūlai numalšinti skausmą???,-pyktinausi.

-Štai kaip,-pasilekė ir pabučiavo.

-Zayn! Tu išprotėjai?

-Tai vis geriau nei gėrimas..-truktelėjo pečiais.

-Tai, kad nutraukiu tavo bučinius nereiškia, kad man jie nepatinka. Tai reiškia tai, kad esi tikras kiaulė...,-atsistojau ir išėjau.

  Nulipau laiptais žemyn į virtuvę.. Ar aš ką tik jį pavadiniau kiaule??? Kodėl visus vaikinus atstumiu. Jis man nori tik gero...