35DALIS.

 

Jis tik kvailu balsus nusijuokė. Dieve. Ką jis sau pasidarė? Jis visiškai nekreguoja į tai ką jam sakau. Greit išsitraukiau mobilų ir surinkau Liam numerį.

-Klausau?,-atsiliepė.

-Liam. Aš jį radau!

-Radai?? Dieve, Gabriela, aš tai nujaučiau, širdis man tai sakė. Kur jus?,-paklausė.

-Mes esame bare.

-Sakyk pavadinimą, tuoj busim.

 Sėdėjau jį apkabinusi. Jis lėtai lingavo ir kažką šnibždėjo. Buvau baisiai išsigandusi. Jis retkarčiais sustodavo, apsisžvalgydavo ir vėl imdavo linguoti.

-Gabriela!,- Iš toli išgirdau Niall balsą.

-Niall,-aš surikau ir Harry kruptelėjo.

Dar stipriau jį apkabinau. Labai bijojau nes nežinojau kas jam. Kodėl jis toks. Visi žėjo į mus.

  Liam iškvietė greitąją ir ji išvežė Harry. Isėdome į mašiną ir paskui greitąją važiavome link ligoninės. Jam buvo suteikta privati palata, ten jam buvo atliekami tyrimai. Pasiemiau telefoną ir parašiau Zayn. Žinojau, kad jis mane palaikys. Man reikėjo kažko šalia, nes koridoriuje ant laukiamųjų sofos sėdėjau viena. Nes vaikinai išvažiavo pranešti visko Harrio mamai.

Aš: Sveikas. Man labai tavęs reikia šalia. Esu ligoninėje. Ar gali atvykti?

Zayn: Busiu prie tavęs už dešimties minučių.

Aš: Ačiū Zayn, man dabar labai reikia vyriško palaikimo.

  Sėdėjau ir laukiau kol jis atvyks. Kai atsidarė ligoninės durys išvydau Zayn. Viskas lyg sulėtėjo. Aš stebėjau jį. Kaip jis žengia artyn manęs. Jis ranką lėtai perbraukė per plaukus. Jis priartėjo prie manęs ir laikas vėl gryžo į normalias vėžias.

-Kaip tu?,-apkabino.

-Sunku...

-Aš tave suprantu,-paglostė plaukus.

Atsisėdome anf sofos. Aš užsidėjau kapišoną ir susisrangiau Zayn glėbyje. Jis toks geras. Jis stipriai mane apkabino. Padėjau jam galvą ant krutinės. Jaučiau kaip plaka jo širdis. Manoji ėmė daužytis dar stipriau, kaip jis mano pirštus sunėre su savaisiais. Pakėliau akis. Jis meiliai man šypsojosi. Šyptelėjau jam atgal ir dar stipriau prisiglaudžiau prie jo kūno..