Nė velnio. Čia visiškai girtutėlis Lucas. Dieve. Jo man
labiausia čia šiuo metu nereikia.
-Tu visiškai girtas, Lucai...,- sujimiau jį per liemenį
kai jis svirduliuodavas bandė atsisėsti.
-Gabriela, ką čia veiki?,- vos ištarė.
-Ieškau.
-Ko? Manęs? Aš irgi tavęs ieškojau mažute. NA eikš. Duok
bučinį,-lenkėsi artyn.
-Kiaule!,-sušukai
ir apspjoviau jam veidą.
Nežinau kodėl tai padariau. Bet jis toks.. Toks. Tikras
kiaulė. Po tos dienos kai atgavau namą, buvau beveik pakeitusi savo nuomonę
apie jį. Dabar, vėl viskas iš naujo.
Šaukiau ant jo ir
mosikavaus rankomis. O jis žiūrėjo į mane kvailų žvilgsnių ir lingavo.
Tuo momentu
pajutau, kaip kažkas man uždengia akis.
-Spėk kas?,-paklausia.
Bandau atsidengt akis, bet stiprios rankos man
nepasiduoda. Visiškai susinervuoju ir permetus rankas per nugarą imu kutenti
nepažystamąjį.
-baik..Viskas, čia aš, tik nekutenk.
Atsisuku.
-Aš tave radau!,-sušunku ir šoku jam į glėby.
Apsiviju jį kojomis ir stipriai apkabinų.
-Kur tu buvai?? Aš taip jaudinausi,-vis dar nepaleisdama
jo ėmiau klausinėti.
Buvo taip gera vėl jį pajausti. Norėjau jį pabučiuoti,
bet bijojau, kad padarysiu klaidą ir vėl viskas pasisuks ne į tą pusę. Jaučiau,
kaip jis kvėpuoja man į kaklą, bet nieko nesako. Vėl pasiteirauju kur jis buvo.
Jis tyli. Kas jam?? Pažvelgiu jam į akis. Jos pasruvusios krauju ir labai, net
per daug žvilgą. Nulipu nuo jo ir sujimu jo veidą. Bandau save sulaikyti ir
nešaukti, nes viduje imu virti. Ką jis sau daro? Pajimu jį už rankos ir
pasisodinu priešais save. Jis į mane keistai žiūri ir vis dar nieko nesako.
-Harry kas tau?,-susirūpinau ir pasilenkiau arčiau jo.
Jis tik kvailu balsus nusijuokė. Dieve. Ką jis sau
pasidarė? Jis visiškai nekreguoja į tai ką jam sakau. Greit išsitraukiau mobilų
ir surinkau Liam numerį.
-Klausau?,-atsiliepė.
Dar
AtsakytiPanaikinti