30DALIS.

-Dieve!! Šventas šūde, aš vel su jais susitiksiu,-ėmiau šaukti. Ir kai supratau ką kalbu nurimau,-ir viskas šįkart turi būti gerai...

 Iš išgąsčio uždariau kompiuterį ir jį apsikabinau. Pagaliau. Viskas puiku, bet kas nutiks toliau. Tas bučinys buvo netikėtas. Jis visiškai nepataiso, kad nutiko. Niekas nepataisys. Galvoje ėmė suktis kvailos mintys..

Norėjau viską pamiršti. Nulipau žemyn. Namuose ramu. Nuėjau į virtuvę. Ant stalo paliktas raštelis.

~Jums skambino kažkoks vaiknas vardu Liam. Sakė nori susitikti pakalbėti. Pasakiau, kad jus niekur negalite išvykti ir padiktavau jam jūsų namo adresą, jis bus čia antrą valandą~

Dieve! Ka ji daro? Jis bus čia antrą valandą. Įdomu, jis bus vienas ar su jais.. Ėmiau panikuoti kai pasižėjau į laikrodį ir supratau, kad liko penkioliką minučių. Nuėjau persirengiau ir nulipau laiptais žemyn kaip karalienė. Atsisėdau ant sofos sudėjau rankas ant kelių. Laukiu. Jo vis dar nėra. Gal tai pokštas? Pakeliu akis, liko dvi minutės. Kur gi jis?? Atsistoju. Atsisėdu. Ėmiau nervuotis, gal mane apgavo? Nueinu prie lango, eismas lyg tyčia sustabdytas. Jokių mašinų. Vis dar žiūriu pro langą ir tikiuosi, kad jis atvyks.

*po pusvalandžio*

Prie namo sustoja juodas autobosiukas. Širdis atsiranda kulnuose. Išlipa du stambūs vyriškiai ir nuo toli toli pasigirsta merginų šūksniai. Vienas vyriškis nusisuką į tą pusę iš kur skilnda garsai. Pasilenkia ir iš mašinos ištrauką juostą. Ja apivonioja vieną tvoros pusę, o kitą galą pririša prie medžio. Iš autobusiuko išlipa Andy.

-Ką jis čia veikia?,-paklausiu savęs.

Po Jo išlipa Liam.

-Jis čia...,-tyliai pasakau.

Pasitraukiu nuo lango. Jie juk negali pagalvoti, kad jų laukiau. Nueinu į svetainę ir įsitaisau ant sofos. Įjungiu televizorių. Skambutis į duris. Greit atsistoju ir nušlubuoju iki durų.

-Sveika,-sušunka.

-Liam??Ką tu čia veiki?,-bandau vaidinti nustebusią.

-Naa.. Norėjau su tavimi pašnekėti,-taip jam pasakius dar gersiau pasigirsta merginų klyksmas,-gal galėtumėm užeiti?

(sekančiai 31DALIAI reikia: 7LIKE ir komentarų) 

NENUSTEBKIT, INFORMACIJOJE BUVO PRANEŠTA, KAD DIDINSIU LIMITUS!