Nespėjau ištarti nei žodžio kai pajutau, kad aš
nebestoviu ant žemės, o esu jo glėbyje. Kvapas.. Jis kvepėjo taip skaniai.
Jaučiausi keistai.. Pasidariau tokią gėdą, bet jis mane neša. Visi atsisukę į
mus. Jis mane neša..
Kai jau buvau ant
sceno ir stovėjau tik ant vienos kojos Liam ir Zayn mane laikė už liemens.
-Merginos. Taip yra negražu. Nenusiriskit taip žemai,-
gailėstingu balsu sakė Louis.
Nusekiau žvilgniu išvedamą merginą kuri man pakišo koją.
Atėjo du vyrai ir paprašė mane išsinešti, nes turi būti patikrinta mano
sveikata. Mane visi kilojo, bet jaučiausi abai nejaukiai. Kai vyrai mane jau
beveik buvo pakėlę nuo žemės, Harry paprašė, kad galėtu mane nunešti iki
mašinos. Jis mane pakėlė taip lengvai. Nebereikėjo nieko. Jo glėbyje galėjau
butu visą gyvenima. Kai jis mane nešė jaučiausi tokia saugi. Kai išėjome iš
apsaugotos teritorijos su keturiais apsauginiais jis mane nuleido ant žemės ir
pakštelėjo į kaktą.
-Viskas bus gerai. Kai pasveiksi mes
susitiksim,-mirktelėjo akį.
Pasijutau kai
devintame danguje. Akyse ėme lietis vaizdas, o pilve vėl ėmė skraidyti
drugeliai... Jis švelniai delnu patraukė plaukus man nuo veido, pademonstravo savo
meilas duobutes skruostuose ir nuėjo. Paėjes toliau man pamojavo ir dingo.
Mašina stovėjo netoli, tad viską girdėjau labai gerai, kad vyksta ten.
-Palaikykime Gabrielą!,-sušuko Louis.
Išgirdau didėlį garsą ir pasijutau labai gerai.Nemaniau,
kad po tokio įvykio busiu laikoma kaip normali mergina. O vaikinai tokie mieli,
net tokia nevylėlei suteikia tokias didėles viltis. Galbūt visgi negyvenu tokio
blogo gyvenimo.
***
-Viskas bus gerai..,- padrasinau save.
Pasirėmiau ramentais į priekį. Koją nebuvo labai geros
buklės, bet buvau pasiryžusi bet kam...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą