Nulipau laiptais žemyn į virtuvę.. Ar aš ką tik jį
pavadiniau kiaule??? Kodėl visus vaikinus atstumiu. Jis man nori tik gero...
-Aš atsiprašau..,-man už nugaros pasakė Zayn.
-Viskas gerai. Tai ne tu turi atsiprašyti, o
aš..,-gailėjausi, kad tai pasakiau,-tiesiog, nesu pratusi, kad vaikinas mane
bučiuoja.
-Aš tave suprantu.
-Tu visada mane supranti. Štai kodėl ir parašau pagalbos
iš tavęs, kai man jos reikia,-priėjau ir padėjau ranką ant peties,-esi šaunus,
bet neturime skubėti. Dabar man svarbiausia yra Harrio sveikata.
Jis nuleido
galvą žemyn. Mačiau, kad jam tai ką pasakiau, visiškai nepatiko. Švelniai ranką
pakėliau jo veidą. Norėja matyti jo akis.
-Ačiū, kad supranti,-padėkojau.
-Ne... Dabar aš tavęs nesuprantu,-liūdnai tarė jis ir
patraukė mano ranką sau nuo veido.
-Zayn.. Aš žinau, kad tau skaudu, bet suprask mane. Esu
ir busiu kalta dėl visko kas atsitiko Harriui. Turiu kažkaip atpirkti
kaltę,-teisinaus.
-Ir tu busi jo mergina??
-Apie ką tu kalbi?,-nustebau.
Visiškai pasimečiau, kai jis pasakė tai. Niekaip negalėjau suprasti kodėl būtent dabar?
Kai aš taip nuoširdžiai bandau jam išaiškinti kodėl taip elgiuosi. Nesuprantu..
Jis žvelgia į mane savo rudomis akimis ir šneka apie tai ar sutiksiu būtu
Harriio mergina. Jis dabar ligoninėje. Ir mes. Bent jau aš, tikrai nežinau kas
jam. Iš kur galiu žinoti ar jam aptinku. Mes tiek nedaug bendravome ir jaučiu
jam trauką kaip įžymybei. Toks trumpas laiko tarpas, man nedavė jokių pasekmių.
Mes per mažai bendravome, kad galėčiau jį mylėti kaip vaikiną. Tai per daug
sudėtinga...
-Prieš viską, aks įvyko Harris labai daug kartų užsiminė,
kad būtu niekuo prieš, kad laiko tarpui praėjus taptum jo mergina.
Visiškai apšalau.
Kodėl tai man pasako Zyan ir būtent dabar? Stovėjau ir žiūrėjau į jį žvilgsniu:
„Toliau!Tęsk toliau!!!”
-O dabar
kai jis ligoninėje,-padarė pauzę,- ir dauguma laiko tu praleid su
manimi, man pasidarė įdomu, ar visgi sutiktum, jeigu jis tau pasiūlitu. Juk
visgi sakei, kad kažkaip nori atpirkti savo kaltę..
-Zayn.. Argi būtina apie tai šnekėti dabar. Sakau tau.
Priesiekiu Dievu, kad jis man nepatinka kaip vaikinas. Jam trauką jaučiu tik
kaip pop žvaigždei.
-Bet tai irgi kažką reiškia..
-Tai reiškia tai, kad tokią pat trauką jaučiu ir
tau,-sustojau,- ar tai irgi kažką reiškia? Juk tai normalu. Tu populiarus, o aš
mergina. Tai visiška, nesamonė jeigu tu
manai, kad esu jį įsimylėjusi.
-Bet tu jauti jam kažką daugiau?,-paklausė.
-Zayn..,- pavarčiau akis ir stumtelėjau jį toliau, nes
viršijo artumo limitą.
Nusisukau ir
nuėjau link viryklės. Kavos puodelis ir pyrago gabalėlis. Tai ko aš dabar
noriu.
***ZAYN***
„Ji nustūmė mane.. Tai taip kvaila. AŠ tikriausiai jai
niekada nepatiksiu. Aš jaučiu trauką. Bla bla bla. Juk tai kvailą!!! Trauka
žmogui, o ypač vaikinui ir yra jausmai. Nesvarbu, kad ji sako, jog tokia pati
trauka yra tarp manęs ir jos, bet mano trauką jai yra didesnė..“
Šios mintys sukosi mano galvoje, kol sedėjau ant kedės ir
žiūrėjau, kaip Gabriela taiso kavą. Ji nuostabi. Ilgi šviesūs plaukai ir mėlynos
lyg vandenynas akys. Visada kai esu arti jos, jaučiu, kaip kūną nusėja
šiurpuliukai. Skęstu jos akyse. Taip smarkiai noriu ją vėl pabučiuoti ir niekam
neatiduoti, bet ji jaučia man tik trauką. Trauką kaip populiariam vaikinui..
-Ar nori kavos?,-nutraukė mano mintis.
Išlindau iš savo minčių burbulo.
-žinoma,-šyptelėjau.
Žinojau, kad mano šypsena nėra tos kokios ji nori, bet
man patiko šypsotis, nes nesvarbu kokia sunki diena Gabrielai būtu, ji visada
man nusišypso atgal. O tai aš dievinu.
-Zayn??,-ji priėjo prie manęs ir ėmė mojuoti delnu man
prieš akis.
Vėl susimasčiau.
Jos šypsena mane hipnotizuoja. Tai nenormalu. Bet aš tiesiog priklausomas nuo
to. Tai lyg narkotikas.. Bet geras narkotikas. Kuri galėčiau vartotis dienų
dienas.
-Atsiprašau. Tiesiog masčiau...,-pamelavau, nors galvojau
apie ją.
-Apie ką mastei?,-paklausė ir padėjo kavos puodelį prieš
manęs.
Padėjau rankas ant
puodelio šonų. Karštis degino delnus, bet buvo gera. Visada taip darau, kai
gaunu kavos.
-Masčiau..,-sustojau ir pažėjau jai į akis.
Labai daug masčiau
ar sakyti jai ar ne, bet nebegalėjau daugiau matyti kaip ji kankinasi. Mes visi
žinome kas yra Harriui ir mums reikia meluoti. Nekenčiu to...
Labai daug masčiau ar sakyti jai ar ne, bet nebegalėjau daugiau
matyti kaip ji kankinasi. Mes visi žinome kas yra Harriui ir mums reikia
meluoti. Nekenčiu to.. Mane nudes, jeigu jai pasakysiu. Todėl eilinį kartą
susilaikiau ir sunkiai nurijau viską ką norėjau pasakyti.
-Ar kažkas negerai?,- ji paklausė ir uždėjo savo ranką
ant maniškių, kurios degė ant karšto kavos puodelio.
-Viskas, gerai,-pasakiau ir patraukiau rankas, nes po
viso pokalbio jaučiausi nejaukiai, jausdamas kaip ji mane liečia..
***GABRIELA***
-Zayn ar tikrai viskas gerai?,-mačiau kaip jis jaudinosi.
Jis ėmė
nuleidinėti akis. Man taip sunku su juo bendrauti kai nematai jo žvilgsnio. Jo
akyse galima rasti tiek daug atsakymų į viską. Bet aš nesugebu to padaryti, nes
jis kitoks. Kitosk nei kiti vaikinai. Jo akys neišduoda paslapčių. Iš jo akių
galiu suprasti tik tai, kad jis labai nuoširdžiai man nori kažką pasakyti, bet
nedrįsta. Buvau pasiruošusi betekam, nes jis yra svarbus. Svarbus ir kaip
draugas ir kaip vaikinas. Nesu tikra ar galėčiau gyventi be jo palaikimo ypač
šiuo momentu. Jis man daug padeda ir man tai daug reiškia.
ohohohohohoho... kokia nereali dalis o.O labai faina... ilga, įdomi, intrigiojanti, žodžiu viskas tiesiog puiku!!
AtsakytiPanaikinti