37DALIS.

Jis švelniai sujimė mano veidą ir pabučiavo.

-Viskas bus gerai, aišku?,-žiūrėjo man tiesiai į akis,-mes padėsime jam.

  Atsitraukiau..

-Būtu gerai jeigu viskas būtu taip lengva,-tyliai pasakiau.

-Gabriela.. Viskas ir bus gerai, tik mums reikia visiems išlikti kartu,-jis vis dar žėjo į akis.

-Ar galiu pas jį?,-pasiteiravau, nes nebenorėjau šnekėti apie tai kaip viskas yra „lengva“.

-Ne, daktarai niekam iškrus mus neleidžia eiti ten. Aš atsiprašau..

-tai gal kas nors bent kas jam pasakykit!-ėmiau šaukti.

-Gabriela, mes nežinome. Žino tik Harry mama.

-Aš einu jos ir paklausiu,-švelniai patraukiau jo rankas nuo savo pečių,-ji man pasakys. Aš žinau.

-Nepasakys..

  Nieko neklausiau ir pasišalinau. Ėjau koridorium ir nieko negalvojau. Tiksliau... Galvojau. Galvojau apie tai kaip lengva sugadinti kažkam gyvenimą..

  Bet aš to nenorėjau. Aš tiesiog norėjau jį pamatyti. Pajausti. Apkabinti. O viskas pasisuko visiškai ne linkme.. Dieve, kodėl mane taip baudi?

  Iš toli ėmiau matyti juos. Įėjimas buvo užtvertas, nes fanės ėmė naudotis tuo, kad jų artimieji guli to koridoriaus palatoje. Jos ikyriai lenda į Harrio palatą.

-PonIa Styles..,-atsisėdau šalia,-aš labai. Labai noriu žinoti kas..

  Nespėjau baigti sakinio ir man ant peties atsirado Liam ranka.

-Ne dabar Gabriela...

-Kas ne dabar?!,-atsistojau ir ėjau link išėjimo.

  Mano jausmai visiškai pašėlo. Lauke jau tamsu.. Einu ir niekur nesižvalgu. Ligoninės aikštelė taip pat aptverta. Užsidedu kapišoną, nes fanės fotografuoja.. Atsidaro ligoninės vartai. Girdžiu kaip kažkas įvažiuoja, bet nematau. Kodėl ta mašina be žibintų?? Imu bėgti.

 Prieš mane mašina ir ji nestoja. Sustojų ir žiūriu savo gyvenimo pabaigai į akis. Vairuotojas manęs nemato, o aš jį matau. Užsidega šviesos ir per kelis centimetrus nuo manęs mašina sustoja.

-Nevisprotis!,-imu šaukti ir rankomis trenkiu į automobilį.

 Apsiverkusi ir nusivylusi viskuo. Pajudu toliau. Prieinu prie vartų. Apsauginiams parodau savo kortelę kurią gavau, kad galėčiau įeiti bet kada, nes Harris man dabar kaip artimasis. Išeinu.. Nuleidžiu galvą. Esu per daug giliai įklimpusi, kad dabar žėčiau joms į akis. Vis per daug blogai. Nepakeliu galvos ir einu. Einu tolyn. Nežinau kur, bet ten kur bus geriausia. Į barą.