36DALIS.

Jaučiau kaip plaka jo širdis. Manoji ėmė daužytis dar stipriau, kaip jis savo pirštus sunėre su savaisiais. Pakėliau akis. Jis meiliai man šypsojosi. Šyptelėjau jam atgal ir dar stipriau prisiglaudžiau prie jo kūno..

-Gabriela??,-tyliai pasakė jis.

-Taip?

-Žinai ką?,-teiravosi?

-Na.Ką..?

-Ar galiu tave taip laikyti visą laik?

  Atsitraukiau nuo jo ir leidau mūsų žvilgniui susitikti. mačiau kaip jo akyse užsidega liepsna. Jis artėja link manęs, o aš link jo. Nusukų veidą ir nutraukių viską. Vėl prisiglaudžiu prie jo.

-Aš atsiprašau,-vėl suneriu mūsų rankas.

-Viskas gerai,-sunkiai iškvėpia orą.

-Viskas dėl to... Juk žinai. Harris, viskas kas įvyko. Dabar ne laikas.,-imu aiškintis.

 Jis švelniai apsuką mane. Taip mano galva atsiranda jam ant kelių ir jis žiūri man tiesiai į akis. Pakeliu ranką ir švelniai paglostau jam veidą. Jis vėl mielai man nusišypso. Tyliai nusijuokiu ir apsisuku ant šono. Pasidaro nepatogu ir vėsu, tad vėl grįžtu jam į glėbį. Ten jaučiuosi labai saugi.

  Buvau labai pavargusi, tad taip ir užmigau prie jo. Miegojau taip saldžiai, bet mane pažadino balsai.

Atmerkiu akis. Aš jau nebe su Zayn, o su Harrio mama. Ji man glosto plaukus ir mielai žvelgia į man nevisiškai atmerktas akis.

-Labas rytas,-švelniai pasakė.

-Kur Harris?,- iškart paklausiau.

Ji pravirko. Mačiau, kad jai sunku... Ji badė man kažką pasakyti, bet ji tiesiog verkė. Liam atsistojo.

-Gabriela. Viskas labai blogai. Jeigu ne tu, butumėm jo netekę..

-Dieve...

  Viskas taip blogai.. Nežinojau ką sakyti, tik atsistojau ir pradėjau eiti link jo palatos. Niekas manęs nestabdė. Negi galima?? Buvau labai netoli ir iš palatos išėjo Zayn. Kai pamačiau jį, ėmiau greitinti žingsnį ir visiškai priartėjus apsikabinau jį. Verkiau. Nepaliedau jo ilgai...

-Gabriela, tu angelas.

-Ne, aš bėda. Gyva bėda. Jeigu aš nebūčiau atsiradusi čia, nieko nebūtu įvyke,-teisinaus.

  Jis švelniai sujimė mano veidą ir pabučiavo.