34DALIS.

Nė velnio. Čia visiškai girtutėlis Lucas. Dieve. Jo man labiausia čia šiuo metu nereikia.

-Tu visiškai girtas, Lucai...,- sujimiau jį per liemenį kai jis svirduliuodavas bandė atsisėsti.

-Gabriela, ką čia veiki?,- vos ištarė.

-Ieškau.

-Ko? Manęs? Aš irgi tavęs ieškojau mažute. NA eikš. Duok bučinį,-lenkėsi artyn.

-Kiaule!,-sušukai ir apspjoviau jam veidą.

Nežinau kodėl tai padariau. Bet jis toks.. Toks. Tikras kiaulė. Po tos dienos kai atgavau namą, buvau beveik pakeitusi savo nuomonę apie jį. Dabar, vėl viskas iš naujo.

  Šaukiau ant jo ir mosikavaus rankomis. O jis žiūrėjo į mane kvailų žvilgsnių ir lingavo.

 Tuo momentu pajutau, kaip kažkas man uždengia akis.

-Spėk kas?,-paklausia.

Bandau atsidengt akis, bet stiprios rankos man nepasiduoda. Visiškai susinervuoju ir permetus rankas per nugarą imu kutenti nepažystamąjį.

-baik..Viskas, čia aš, tik nekutenk.

  Atsisuku.

-Aš tave radau!,-sušunku ir šoku jam į glėby.

  Apsiviju jį kojomis ir stipriai apkabinų.

-Kur tu buvai?? Aš taip jaudinausi,-vis dar nepaleisdama jo ėmiau klausinėti.

  Buvo taip gera vėl jį pajausti. Norėjau jį pabučiuoti, bet bijojau, kad padarysiu klaidą ir vėl viskas pasisuks ne į tą pusę. Jaučiau, kaip jis kvėpuoja man į kaklą, bet nieko nesako. Vėl pasiteirauju kur jis buvo. Jis tyli. Kas jam?? Pažvelgiu jam į akis. Jos pasruvusios krauju ir labai, net per daug žvilgą. Nulipu nuo jo ir sujimu jo veidą. Bandau save sulaikyti ir nešaukti, nes viduje imu virti. Ką jis sau daro? Pajimu jį už rankos ir pasisodinu priešais save. Jis į mane keistai žiūri ir vis dar nieko nesako.

-Harry kas tau?,-susirūpinau ir pasilenkiau arčiau jo.

Jis tik kvailu balsus nusijuokė. Dieve. Ką jis sau pasidarė? Jis visiškai nekreguoja į tai ką jam sakau. Greit išsitraukiau mobilų ir surinkau Liam numerį.

-Klausau?,-atsiliepė.